Apie festivalį
Kas yra “Scanorama”?
Prasidėjusi kaip Šiaurės šalių kino forumas (2003 metais), „Scanorama” greitai tapo vieninteliu ir didžiausiu Šiaurės šalių kino forumu Baltijos regione, bendradarbiavimo ir bičiulystės ryšiais tiesiogiai susijusiu su svarbiausiais Europoje vykstančiais Šiaurės šalių kino festivaliais (Ruane, Prancūzija, Liubeke, Vokietija, Geteborge, Švedija).
„Scanorama“ pirmoji Lietuvoje išvedė Europos kiną į platesnį geografinį lauką (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Tai buvo „Scanoramos“ koncepcijos pagrindas – neapsiriboti tik sostine, bet skleisti gero kino dvasią visoje Lietuvoje. Vėliau šios idėjos ėmėsi atskiruose miestuose vykstantys festivaliai.
2006 metais Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama“ jau tapo tarptautinio Europos kino festivalių tinklo „Alliance of Central and East European Film festivals“ nariu. Nuo 2006 metų „Scanorama“ bendradarbiauja su Linco (Austrija) tarptautiniu kino festivaliu „Crossing Europe“, su kuriuo rengia specialiąją programą „Kertant Europą“, kuri buvo ir programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. „Kertant Europą“ – tai vienintelis Lietuvoje kino projektas, sujungęs dvi Europos kultūros sostines – Vilnių ir Lincą.
Kviesdama kultūriškai kirsti Europą, programa kerta ir visą Lietuvą nuo jos sostinės iki pajūrio. Šitaip „Scanorama“ natūraliai išaugo į Europos šalių kino forumą, kurio programa skiriama plačiai įvairios socialinės patirties ir amžiaus žiūrovų auditorijai. Oponuodama įsišaknijusiam komerciniam skoniui, „Scanorama“ nuo pat pradžių laikėsi tvirtų programų formavimo ir filmų atrankos kriterijų. Tai filmų meninė vertė, novatoriškumas, kūrybiškumas ir kino kalbos naujumas.
„Scanorama“ nuosekliai gilino ir tobulino savąją koncepciją, nesiekdama pigaus populiarumo, o rodydama tą kiną, kurio kelias į kino teatrus ir žiūrovų patirtį ypač sudėtingas. „Scanorama“ neieško lengvesnių ar tradicinių kelių, bet konceptualiai puoselėja savąją Europos kino forumo viziją.
Jau tradicinėmis tapo originalios „Scanoramos“ naktys („Šiaurės pašvaistė“, „Juokas šiaurėje“, „Aistra šiaurėje“, „Europos pašvaistė“ ir kt.), edukacinės programos („Knutas Hamsunas ir kinas“, „Bergmano balsas“, „Ibsenas ir kinas“, „Edvardas Munchas ir kinas“ ir kt.), iškilių Europos kino režisierių ir aktorių retrospektyvos („Dokumentika, drama, siaubas – Peteris Watkinsas“, „Nikolajus Lie Kaasas iš arčiau“, „Akselis Hennie iš arčiau“ ir kt.), Europos kino akademijos nominantų ir laureatų programos. Kiekvienais metais „Scanorama“ siūlo Lietuvos žiūrovams 16 skirtingų programų, kuriose – per šimtą skirtingo žanro, turinio, trukmės filmų.
Tačiau „Scanorama“ – tai ne tik filmų rodymas. Kiekvienais metais festivalis kviečia būsimuosius kino profesionalus į meistriškumo dirbtuves „Jaunoji kino karta“. Kūrybinių dirbtuvių metu vyksta neformalus konkursas „Svečio balsas“ – festivalio svečiai, kompetentingi kino ekspertai, renka geriausią ir įdomiausią programos „Naujasis Baltijos kinas“ trumpametražį filmą.
Kuo galėtų tikrai pasidžiaugti prie pirmojo rimto jubiliejaus (dešimtmečio) artėjanti „Scanorama“?
Tuo, ką galima pamatyti tik „Scanoramoje“, ir tuo, ką padarė tik „Scanorama“. Europos kultūros sostinės metus „Scanorama“ pažymėjo unikaliu kino ir muzikos renginiu „Žanos d‘Ark aistra“. Carlo Theodoro Dreyerio originalios kino juostos „Žanos d’Ark aistra“ premjera įvyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, skambant Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam filmui sukurtai muzikai, kurią pirmą kartą atliko Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas Donato Katkaus (2009).
Įspūdingas kino ir muzikos reginys Lietuvoje susilaukė ypač palankaus žiūrovų ir kritikų vertinimo. Europos šalių kino forumas „Scanorama“ didžiuojasi ir džiaugiasi, kad Carlo Theodoro Dreyerio šedevro „Žanos d‘Ark aistra“ jungties su originalia Broniaus Kutavičiaus muzika idėja 2010-aisiais peržengė Lietuvos ribas. Prahoje įvykusiame kino festivalyje „Febiofest“ buvo parodyta „Žanos d’Ark aistra“, skambant Broniaus Kutavičiaus muzikai, kurią atliko Čekijos Bergo orkestras.
Tais pačiais Europos kultūros sostinės metais „Scanorama“ pirmą kartą Lietuvoje pristatė Europos filmų sklaidos programos („European Film Promotion“, EFP) projektą „Kylančios žvaigždės“ („Shooting Stars“). Po Kanų, Berlyno, San Sebastiano festivalių geriausi jauni Europos kino aktoriai, turintys „kylančių žvaigždžių“ statusą, atvyko į Vilnių. Tai buvo įmanoma padaryti todėl, kad „Scanorama“ produktyviai bendradarbiauja su Europos kino akademija (EFA), Europos kino sklaidos institucija EFP, rengia jungtines programas, palaiko ir puoselėja ryšius su svarbiausiais Europos kino festivaliais, kiekvienais metais dalyvauja per Kanų kino festivalį vykstančioje mugėje „Marche du film“ ir joje organizuojamuose Europos prodiuserių klubo renginiuose.
„Scanorama“ nuo kitų festivalių skiriasi tuo, kad neapsiriboja tik išsamiu filmų pristatymu bei demonstravimu: į renginį tikslingai ir apgalvotai kviečiami svečiai, kurių filmai rodomi festivalio programoje, o jie patys yra puikūs kūrybinių dirbtuvių („masterclass“) „Jaunoji kino karta“ vedėjai ir lektoriai. Jame jau dalyvavo ryškiausios Europos kino žvaigždės: Lena Endre (Švedija), Baltasaras Kormakuras (Islandija), Aku Lauhimiesas (Suomija), Fridrikas Thoras Fridrikssonas (Islandija), garsūs prodiuseriai: Nikas Powellas (Didžioji Britanija), Larso von Triero prodiuserė Meta Louise Foldager (Danija), tokių institucijų kaip „European Producer‘s Club“, „European Film Promotion“, „Norwegian Film Institute“ atstovai, programos „Media“ ekspertai, Europos Tarybos Europos kino paramos fondo „Eurimages“ valdybos nariai, tarptautinių kino festivalių programų direktoriai. „Scanorama“ iki šiol yra vienintelis festivalis, pirmą kartą „atvežęs“ į Lietuvą du „Oskaro“ laureatus – Jamesą Marshą, Simoną Chinną („Žmogus ant lyno“).
Tačiau svarbiausia tai, kad „Scanorama“ tapo įdomių idėjų ir atradimų festivaliu, savotišku smūgiu, galinčiu išjudinti rutiną ir supurtyti publiką. Ambicingas festivalis negali rodyti to, ką publika žino ir ko ji laukia. „Scanorama“ – tai impulsas atrasti ir suprasti.
TIKSLAI:
• Sistemingai pateikti lietuvių žiūrovams išsamią Europos kino panoramą, skatinti domėjimąsi Europos šalių kino kultūra, ypatingą dėmesį skiriant jauniesiems žiūrovams.
• Propaguoti Europos šalių kino meną Lietuvoje bei inicijuoti Šiaurės, Rytų, Vidurio Europos ir Baltijos valstybių kino profesionalų bendradarbiavimą filmų gamybos srityje (forumas „Jaunoji kino karta“).
• Skatinti žiūrovus atrasti ir suprasti kitokį kiną, domėtis kitų kultūrų savitumu, turtinti tautinio tapatumo erdvę bendrosios europinės kultūros aspektais.
