„Chaosas valdo.“
Žuvus vaikui jauna pora išvažiuoja į savąjį „Edeną“, namelį miške, kur siekia išsaugoti santuoką ir susitaikyti su pačiais savimi. Tačiau gamtoje įvykiai pasisuka visai kita linkme, į blogąją pusę...
„Antikristas“ – tai santuokos pabaiga, tai lyčių karo pabaiga, tai meilės pabaiga, tai žmogiškumo pabaiga. „Antikristas“ – tai tikra šių dienų apokalipsė“, – apie filmą rašė vokiečių kino kritikė Katja Nicodemus.
„Prieš dvejus metus persirgau depresija. Viskas, absoliučiai viskas man atrodė beprasmiška. Negalėjau dirbti. Praėjus pusei metų, sėdau rašyti scenarijaus. Man tai buvo savotiška terapija, bet taip pat ir egzaminas, ar dar sugebėsiu kurti kiną. Scenos atsirasdavo viena po kitos, be jokios racionalios tvarkos, be logikos, kaip iš sapno. Vėl paliečiau „natūros“ temą, bet šįkart tiesiogiai, asmeniškiau. Niekuo negaliu pasiteisinti, atiduodamas jums savo „Antikristą“, tik savo visišku tikėjimu šiuo filmu“, – sako Larsas von Trieras.
Apdovanojimai
Tarptautinis Kanų kino festivalis - dalyvavo konkursinėje programoje, Charlotte Gainsbourg pripažinta geriausia aktore
Režisierius
Lars von Trier
Larsas von Trieras (g. 1956) 1983 m. baigė Danijos kino akademiją. Dar studijuodamas jis atkreipė kino kritikų dėmesį, sukūręs studentišką etiudą, kuris pelnė pagrindinį prizą Miuncheno kino festivalyje. Tuoj po šio studentiško filmo sėkmės, Danijos kino kritikai pareiškė, kad Danijos kine iki von Triero nebuvo nieko panašaus nuo Carlo Theodoro Dreyerio laikų. Dar būdamas studentas jis nuolat ginčydavosi su autoritetingais dėstytojais, pavyzdžiui, su Krzysztofu Zanussi‘u, teigdamas, kad geriau už juos išmano kiną. 1984 m. sukūrė pirmąjį ilgametražį filmą „Nusikaltimo elementas“, kuris dalyvavo konkursinėje Kanų kino festivalio programoje. Už televizijos projektą „Medėja“ (1988) režisierius pelnė Jeano d’Arcy prizą Prancūzijoje. Didžiausių publikos simpatijų sulaukė jo 1994-aisiais sukurtas serialas „Karalija“ („Riget“). 1991 m. už filmą „Europa“ Larsas von Trieras pelnė daug tarptautinių apdovanojimų, tarp jų ir specialųjį žiuri prizą Kanuose. 1996 m. jo filmas „Prieš bangas“ („Breaking the Waves“) Kanuose laimėjo Didįjį žiuri prizą. 1995 m. kartu su Thomasu Vinterbergu Larsas von Trieras paskelbė „Dogmos 95“ manifestą, įkvėpusį daugelį Europos ir pasaulio režisierių. Manifestas remiasi principu „čia ir dabar“ – natūralus apšvietimas ir aplinka be pagražinimų. „Dogmos“ dvasia Larsas von Trieras 1998 m. sukūrė filmą „Idiotai“, sulaukusį plataus atgarsio daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. 2000-aisiais jis pagaliau laimėjo Kanų festivalio „Auksinę palmės šakelę“ už filmą „Šokėja tamsoje“. Pasaulio kino kritikų nuostabai, 2003-iaisiais Kanų konkursinėje programoje rodytas Larso von Triero „Dogvilis“ (2003) nesulaukė jokio žiuri dėmesio, tačiau buvo ypač palankiai sutiktas žiūrovų ir kino profesionalų visame pasaulyje. Antroji trilogijos dalis – filmas „Manderlay“ – taip pat dalyvavo 2005 metų Kanų kino festivalio konkursinėje programoje. Visi šie filmai rodyti „Scanoramos“ programoje. Paskutinysis Larso von Triero darbas „Antikristas“ – jau aštuntasis režisieriaus karjeroje filmas, dalyvaujantis konkursinėje Kanų kino festivalio programoje.
Filmai
1984: „Nusikaltimo elementas“ („Forbrydelsens element“); 1987: „Epidemija“ („Epidemic“); 1988: „Medėja“ („Medea“, TV); 1991: „Europa“; 1994–1997: „Karalystė“ („Riget“, TV); 1996: „Prieš bangas“ („Breaking the Waves“); 1998: „Idiotai“ („Idioterne“); 2000: „Šokėja tamsoje“ („Dancer in the Dark“); 2003: „Dogvilis“ („Dogville“); 2005: „Manderlay“; 2006: „Visų bosas“ („Direktøren for det hele“); 2007: „Profesijos“ („Ocupations“, trump.); 2009: „Antikristas“ („Antichrist“).
Nuorodos
Nuotraukos
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
