„Tačiau perplėšęs lapą ir prikišęs nosį prie jo raukšlės, viduje padengtos lyg vata, kartu su smilkalų kvapu užuostum ir dumblėtą priemolį, pūvančius žuvų žvynus, pelkę – mirties aromatą...“
Vidutinio amžiaus sulaukusi Marta (Krystyna Janda), provincijos miestelio gydytojo žmona, dar nežino, kad serga mirtina liga. Vieną dieną ji susipažįsta su jaunu vaikinu Bogusu (Paweł Szajda). Ją sujaudina Boguso jaunystė ir paprastumas. Jų nekalti pasimatymai ant upės kranto netikėtai baigiasi. Likimas viską žiauriai apverčia aukštyn kojom: pirmas šį pasaulį palieka jaunasis Bogusas – jis nuskęsta. Ir tai tik vienas šios daugialypės istorijos sluoksnis: Wajda kuria filmą apie filmo kūrimą. Mes klausomės Kristynos Jandos monologų apie tai, kaip jai teko susitaikyti su jos vyro, garsaus operatoriaus Edwardo Kłosińskio, netikėta mirtimi. „Ajerai“ – tai subtili ir jaudinanti drama apie neįmanomą meilę ir kartu tai režisieriaus apmąstymai apie amžinus dalykus, apie tai, kad meilė dažnai ateina per vėlai, o mirtis – per anksti.
Apdovanojimai
Tarptautinis Berlyno kino festivalis dalyvavo konkursinėje programoje, apdovanotas Alfredo Bauerio prizu
Europos kino akademijos apdovanojimai – nominuotas geriausio filmo kategorijoe
Režisierius
Andrzej Wajda
Andrzejus Wajda gimė 1926 metais Suvalkuose, Lenkijoje. 1946–1949 metais studijavo Krokuvos dailės akademijoje ir Lodzės nacionalinėje kino akademijoje. Nuo juostos „Pelenai ir deimantas“ (1958) sukūrimo jis laikomas vienu iš didžiausių Lenkijos ir visos Europos kino režisierių. Jis yra vienas iš „Lenkų mokyklos“ įkūrėjų, 1978–1982 metais Lenkų kino asociacijos prezidentas. 2000 metais režisieriui įteiktas „Oskaras“ už nuopelnus kinui, net septyni režisieriaus filmai dalyvavo konkursinėje tarptautinio Berlyno kino festivalio programoje, šeši – Kanų kino festivalyje, o vienas iš jų – „Žmogus iš geležies“ – buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“. Šio režisieriaus svarbą kino istorijoje nusako ne jo laimėtų apdovanojimų skaičius (nors jis yra pelnęs jų pakankamai daug), bet išliekamoji jo filmų vertė, pagristai leidžianti jį vadinti gyvuoju klasiku.
Filmai
1950: „Blogas berniukas“ („Zły chlopiec“); 1951: „Keramika iš Ilžos“ („Ceramika iłżecka“); 1952: „Kai tu miegi“ („Kiedy ty śpisz“); 1955: „Einu link saulės“ („Idę do słońca“), „Karta“ („Pokolenie“); 1957: „Kanalas“ („Kanał“); 1958: „Pelenai ir deimantas“ („Popiól i diament“); 1959: „Lotna“; 1960: „Nekalti burtininkai“ („Niewinni czarodzieje“); 1961: „Sibiro ledi Makbet“ („Sibirska Ledi Magbet“); 1961: „Samsonas“; („Samson“); 1965: „Pelenai“ („Popioły“); 1969: „Viskas parduodama“ („Wszystko na sprzedaż“), „Musių medžioklė“ („Polowanie na muchy“); 1970: „Kraštovaizdis po mūšio“ („Krajobraz po bitwie“), „Beržynas“ („Brzezina“); 1973: „Vestuvės“ („Wesele“); 1975: „Pažadėtoji žemė“ („Ziemia obiecana“); 1976: „Šešėlio ruožas“ („Smuga cienia“); 1977: „Žmogus iš marmuro“ („Człowiek z marmuru“); 1978: „Be nejautros“ („Bez znieczulenia“); 1979: „Panelės iš Vilko“ („Panny z Wilka“); 1980: „Dirigentas“ („Dyrygent“); 1981: „Žmogus iš geležies“ („Człowiek z żelaza“); 1983: „Dantonas“ („Danton“); 1995: „Didžioji savaitė“ („Wielki tydzien“); 1996: „Panelė Niekas“ („Panna Nikt“); 1999: „Ponas Tadas“ („Pan Tadeusz“); 1995: „Lenkų kino pamoka“ („Lekcja polskiego kina“); 2002: „Kerštas“ („Zemsta“); 2005: „Solidarumas, Solidarumas...“ („Solidarność, Solidarność ...“); 2007: „Katynė“ („Katyń“); 2009: „Ajerai“ („Tatarak“).
Nuorodos
Nuotraukos
 |
 |
 |
