Andersas mieste. Jam duota viena diena. Gydymosi laikas narkomanų reabilitacijos centre tuoj baigsis. Reikės grįžti. Į gyvenimą, kuriame jis nieko nebejaučia, kuriame persekioja kaltė, nuviltų žmonių vardai ir iššvaistyto laiko priekaištas.

Jis eina gatvėmis, pro žmones ir vietas, kurios, kai mūsų nebėra, dar saugo mūsų atminimą. Per miesto naktį ir miesto aušrą, šiek tiek per viltį, kad gal galėtų būt kitaip. Per buvusius namus ir senus pokalbius. Per deginančią iš vidaus pagundą viską baigti.

„Romano [filmas sukurtas pagal Pierre'o Drieu la Rochelle'o knygą „Žaltvykslė“] istorija labai paprasta, drauge labai sudėtinga. Ji pasakoja apie protingą, rodos, visų mėgstamą vyrą, kuriam nieko lyg ir nestinga, tačiau kankinanti priklausomybė priverčia jį susimąstyti apie tam tikrus egzistencinius klausimus. Ji puikiai tiko kontekste, kurį taip gerai pažįstame. Mes pažvelgėme į tikrovę, kuri mums labai artima. Pagalvojome, kad „Oslas“ turėtų dokumentuoti dieną mieste, kuris po dešimties metų gali atrodyti visiškai kitaip. Todėl filmas ir prasideda bendrų ir asmeninių prisiminimų seka,“ – sako režisierius Joachimas Trieras .