Trumpametražiai filmai – pradedančiųjų žaidimų aikštelė ar kino poezija?

Trumpametražiai filmai – pradedančiųjų žaidimų aikštelė ar kino poezija?

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ devintus metus iš eilės ruošia konkursinę trumpametražių filmų programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK), į kurią kviečiami Lietuvoje dar nerodyti, per pastaruosius metus sukurti filmai. Iki rugpjūčio 20 d. jaunieji kino kūrėjai ir profesionalai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos dar gali pateikti savo kūrinius konkursui, kuris per visus NBK gyvavimo metus atvėrė kino industrijos duris ne vienam talentingam kūrėjui. „Konkursinė „Naujojo Baltijos kino“ programa tęsia tradiciją, kuria siekiama ne tik įvertinti geriausius, bet ir paskatinti dar tik galvojančius apie kino industriją. Tiesiame tiltus tarp ilgametę patirtį sukaupusių profesionalų ir drąsių, talentingų, naujomis idėjomis turtingų jaunųjų kūrėjų. Ši jungtis brandina Baltijos šalių kino padanges, į kurias kasmet vis aukščiau pakylame“, – teigia „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė. Konkursui pateiktus filmus vertins kruopščiai atrinkta tarptautinė komisija, kurioje savo balsais dalinsis įvairiuose filmų festivaliuose pripažinti kino aktoriai ir režisieriai. Geriausias lietuvių režisieriaus filmas bus apdovanotas audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtu 3000 Eur piniginiu prizu, o pagrindinio prizo laimėtojui „Vilniaus kino klasteris“ būsimam autoriaus kino projektui dovanos paslaugų už 12 000 eurų. Trumpametražiai filmai – tik naujokams? Kino režisierė, reikšmingai prisidėjusi prie NBK programos gyvavimo, o 2010 m. tapusi NBK konkurso laureate (dokumentinis filmas „Šanxai Banzai“) Jūratė Samulionytė neneigia, kad trumpą metrą dažniau renkasi pradedantieji. „Visa kino industrija prasidėjo nuo trumpametražių filmų, tad natūralu, kad pradedantieji įgūdžius lavina kurdami būtent trumpus filmus. Vis dėlto, yra pavyzdžių, kai sėkmingi kino režisieriai, sukūrę ne vieną pilno metro filmą, grįžta prie trumpesnių distancijų. Trumpametražis filmas leidžia daugiau eksperimentuoti, detalizuoti, todėl patyrusio kino kūrėjo darbai ypatingai džiugina žiūrovo akis ir sielą“, – teigia J. Samulionytė. Jai antrina ir režisierė Giedrė Beinoriūtė, kuri pati savo kelią pradėjo nuo trumpametražių filmų. „Laikui bėgant, mano filmai po truputį ilgėjo. Yra nusistovėjusi nuomonė, kad trumpi filmai – pradedančiųjų žanras, galimybė jauniems kūrėjams išsibandyti, pasitreniruoti prieš „rimtąjį kiną“. Tačiau trumpi filmai yra ir atskiras žanras, terpė eksperimentuoti – laboratorija, skirta naujų formų ieškojimui. Tai kaip kino poezija, ne tik tramplinas į kino romaną“, – įsitikinusi G. Beinoriūtė. „Jorgeno Letho „Tobulas žmogus“ arba Roberto Verbos „Šimtamečių godos“, Alaino Resnais „Naktis ir rūkas“, Chriso Markero „Molas“, žaismingi Zbigniew Rybczynski filmai ir daugybė kitų įrodo, jog trumpametražiai filmai gali būti ir įtakingi, reikšmingi, svarbūs. Štai Sergejus Loznica – jau seniai nebe pradedantis režisierius – tarp ilgametražių filmų nuolatos kuria ir trumpus“, – priduria G. Beinoriūtė. Trumpas filmas – gili mintis Trumpametražių filmų forma dažnai būna daug įdomesnė ir įvairesnė nei ilgametražių. Jų gamybos sąnaudos mažesnės, kūrėjai drąsiau rizikuoja, eksperimentuoja, čia daugiau laisvės nei kuriant pilno metro kūrinį. „Pastebiu, kad pastaruoju metu konkursinės programos „Naujasis Baltijos Kinas“ trumpametražiuose filmuose atskleidžiamos temos darosi vis drąsesnės. Seniau buvo bandoma kuo glausčiau papasakoti ilgą ir sudėtingą istoriją, dabar vyrauja vieno įvykio ar jausmo vaizdavimas ir paryškinimas. Be to, filmai tampa visuomenėje vykstančių reiškinių atspindžiu. Jei seniau būdavo kuriama daugiau išgalvotų istorijų, tai dabar filmuose matome tai, kas iš tikrųjų svarbu kuriančiam žmogui, aktualu jo laikmečiui, aplinkai“, – apie trumpametražių filmų tendencijas Baltijos regione pasakoja J. Samulionytė. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – apie ką, kodėl ir kaip – nekinta Į konkursinę NBK programą priimami ne ilgesni kaip 35 min. vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai ir eksperimentiniai filmai. Konkursui pateikiami filmai negali būti viešai demonstruoti kino teatruose, Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose ir kituose renginiuose. Komisija vertins konkursui pateiktų filmų originalumą, kokybę ir profesionalumą – tai kriterijai, kurie nekinta, tačiau kiekvienais metais įgauna naujų požymių ir išraiškų. Šiemet Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Daugiau informacijos: Akvilė Gelažiūtė Konkurso „Naujasis Baltijos kinas“ koordinatorė Tel.: 8 611 68917 nbk@scanorama.lt