KAULAI IR RŪDYS

Vaizdai

Bet susilaužęs ranką gali būti tikras, jog iki galo ji nesugis niekada. Prieš kiekvieną kovą, prieš kiekvieną smūgį galvosi apie tai.

Vieną dieną, visiškai nelauktai, Ali tampa atsakingas už Semą – savo penkiametį sūnų, kurio beveik nepažįsta. Kišenėse švilpia vėjai, o gyvenimas neturi aiškios krypties. Jiedu išvyksta į Pietų Prancūziją ir apsistoja sesers ir jos vyro garaže. Ali susiranda darbą naktiniame klube. Čia jis susipažįsta su žavia orkų dresuotoja Stefani. Pasirodo, kad Ali – netipinis stačiokas, jis nepaiso mandagaus elgesio taisyklių ir nesivadovauja išankstiniais nusistatymais. Kaip tik dėl to jis geba išlaikyti ryšį su Stefani net ir po baisaus nelaimingo atsitikimo. „Kaulai ir rūdys“ – tai dviejų žmonių nykstančių ir vis iš naujo kuriamų painių santykių anatomija.
 
„Pasitelkėm ryškius, brutalius ir kontrastingus vaizdus, kad suteiktume filmui melodramatiškumo. Tokia estetika buvo mūsų vedlys kuriant scenarijų. Ji sustiprina meilės istoriją, kuri ir yra svarbiausias filmo veikėjas. Ji atskleidžia per pasimetusio vaiko akis matomą pasaulį. Ji paryškina pagrindinių veikėjų kilnumą šiame ekonominės katastrofos nusiaubtame pasaulyje. Bet gerbia jų atkaklų bandymą pasprukti nuo juos ištikusios lemties“, – sako filmo režisierius Jacques’as Audiard’as.
Festivaliai: 

Kanų kino festivalis – dalyvavo konkursinėje programoje.

 

Jacques Audiard

Jacques’as Audiard’as gimė 1952 m. Paryžiuje. Sorbonos universitete studijavo literatūrą ir filosofiją. 9-ajame dešimtmetyje jis parašė kelių pripažinimo susilaukusių trilerių scenarijus. 1994 m. J. Audiard’o debiutinis filmas „Žiūrėk į krentančius žmones“ laimėjo tris prancūzų „Cezarius“. Antrasis jo filmas „Kuklus didvyris“ Kanų kino festivalyje buvo apdovanotas už geriausią scenarijų ir pelnė režisieriui tarptautinį pripažinimą. Filmas „Pranašas“ 2009 m. susišlavė net devynis „Cezarius“.