PULKININKAS REDLIS

Vaizdai

Įsitraukti – ne nuodėmė.

Nuodėmė pasilikti.

 

XIX a. 2-oji pusė, Austrija-Vengrija. Iš skurdžios šeimos kilęs Alfredas per gerų žmonių malonę patenka į prestižinę kadetų mokyklą. Jis neriasi iš kailio, kad įtiktų viršiloms ir parodytų savo sugebėjimus. Iškilęs gabus karininkas imasi ir negarbingų, tačiau dosniai atlyginamų šnipo pareigų. Vis dėlto valdžia jį vertina ne dėl nepriekaištingo šnipinėjimo. Jam numatytas labai konkretus – atpirkimo ožio vaidmuo. Pats to nežinodamas Alfredas vaidina nepriekaištingai. Artinasi Pirmasis pasaulinis karas. Pulkininkas supranta patekęs į aklavietę. Iš jos ištrūkti tėra vienas kelias. Alfredas turi patikėti, kad gyvenimas vertas gyventi tik tuomet, kai esi tuo, kuo mažiausiai norisi būti – savimi. Filmas sukurtas pagal tikrą šnipo Alfredo Redlio istoriją.

Festivaliai: 

Kanų kino festivalis – žiuri prizas, dalyvavo konkursinėje programoje; „Auksinių gaublių“ apdovanojimai – nominuotas geriausio užsienio filmo kategorijoje; Vokietijos kino apdovanojimai – auksinis prizas už geriausią filmą, geriausią aktoriaus vaidmenį; „Oskarų“ apdovanojimai – nominuotas geriausio užsienio filmo apdovanojimui; BAFTA (Didžioji Britanija) – geriausias užsienio filmas.

István Szabó

Istvánas Szabó gimė 1938 m. Budapešte, žydų šeimoje. Mokslus baigė prestižinėje Vengrijos kino ir teatro akademijoje. 1979 m. juosta „Pasitikėjimas“ laimėjo „Sidabrinį lokį“ už geriausią režisūrą ir specialųjį žiuri prizą Berlyno kino festivalyje bei pelnė Szabo tarptautinį pripažinimą. Garsiausioji režisieriaus trilogija – „Mefistas“, „Pulkininkas Redlis“, „Hanusenas“: „Pulkininkas Redlis“ laimėjo BAFTA apdovanojimą už geriausią užsienio filmą bei, kaip ir 1988-aisiais pasirodęs „Hanusenas“, buvo nominuotas „Oskarui“ toje pačioje kategorijoje. Szabó yra kviestinis profesorius kino mokyklose Londone, Berlyne ir Vienoje, kur dėsto kino istoriją.