Berlinalei pasibaigus: neverta spėlioti, vis tiek neįspėsi | Scanorama - Europos šalių kino forumas

Berlinalei pasibaigus: neverta spėlioti, vis tiek neįspėsi

Berlinalei pasibaigus: neverta spėlioti, vis tiek neįspėsi

Gražinos Arlickaitės įspūdžiai po Berlynalės:

Šių metų Berlinalės atidarymo metu nuskambėjęs žaviosios Ankes Engelke pokštas replikavo pasauliniu reiškiniu tapusį judėjimą #metoo, kurio atmosfera savotiškai gaubė visą festivalį: „Juk mes, vyrai ir moterys, susirinkę šioje didžiulėje salėje, pasitikime vieni kitais, tiesa?“ Vokietijos kultūros ir medijų ministrė, profesorė Monika Grutter, priminė garsiąją Marlene Dietrich, išmokiusią moteris vilkėti kelnių kostiumą, o vyrus – pripažinti, kad moteris gali priimti tokį sprendimą. Seksualinio priekabiavimo ir smurto prieš moteris tema socialiai angažuota laikysena garsėjančiame festivalyje skambėjo ne kartą.

Šiais metais Berlinalei pavyko tęsti žiūrovų mėgstamo festivalio tradiciją ir padidinti lankytojų skaičių septyniais tūkstančiais. Nors konkursinėje programoje figūravo tik keturios moterys, sudėjus visą festivalyje dalyvavusių kino pasaulio profesionalių skaičių, buvo pasiekta geidžiama moterų dalyvavimo kvota – penkiasdešimt su penkiasdešimt.

Didžiąja festivalio intriga kaip paprastai tapo konkursinė programa, kurioje šiais metais buvo pristatyta devyniolika filmų. Įspūdį kėlė jos nenuspėjamumas. Tarp pretendų į Auksinį lokį matėsi daug tarptautinio ryškumo pavardžių – Wesas Andersonas, Lavas Diazas, Alexey’us Germanas Jr. – ir netikėtas rumunų režisierės Adinos Pintilie debiutas. Į akis krito svarus vokiečių kūrėjų indėlis – konkursinėje programoje atsidūrė net keturi įsimintini darbai, kuriuos pristatė Christianas Petzoldas, Emily Atef, Thomas Stuberis ir Philipas Gröningas. Visada socialiai ir politiškai angažuota Berlinalė į konkursinę programą atvedė nuolatinę festivalio dalyvę Małgorzatą Szumowską, Paragvajaus režisierių Marcelo Martinesi ir norvegą Eriką Poppę.

Svarstymai apie galimus laureatus greitai tapo pagrindine kritikų pokalbių ir vertinimų tema. Daugelio akiratyje iš karto atsidūrė Weso Andersono „Šunų sala“, Christiano Petzoldo „Tranzitas“, Eriko Poppes „U – July 22“ ir festivalio pabaigoje šiltai sutiktas Thomo Stuberio „Tarp eilių“. Dėmesio sulaukė ir Alexey’aus Germano Jr. „Dovlatovas“.

Nenuspėjama buvo ir Tomo Tykwerio vadovaujama žiuri. Uždarymo ceremonijos eigoje į klausimą, ar jos sprendimas nustebins, režisierius atsakė: „Ir taip, ir ne“. Paskelbus Auksinio lokio laureatą, ceremonijos moderatorė naujieną įvertino kaip pozityvų šoką – pagrindinis apdovanojimas atiteko dokumentikos, kino eseistikos ir vaidybos elemetų hibridui, Adinos Pintilie debiutui „Neliesk manęs“, prieš tai įvertintam ir geriausiu pirmuoju filmu. Taip susiklostė, kad antrus metus iš eilės Auksinį lokį pelnė režisierė moteris. Pernykštė Berlinalės laureatė, vengrė Ildiko Eneydi, susirinko visus festivalio apdovanojimus – jais buvo įvertinta filmo „Apie kūną ir sielą“ meistrystė, unikalumas ir originalumas. Šiais meais Auksinis lokys netradicinės formos filmui ir Sidabrinis lokys linksmam, bet vargu ar geriausiam Weso Anderso animaciniam darbui „Šunų sala“ panėšėjo į gerai sukonstruotą Solomono sprendimą. Kyla įspūdis, kad šiais metais pagrindinis žiuri vertinimo principas buvo ignoruoti meistrystę.

Tokiame kontekste nuoširdžiai džiaugiausi spėjusi pamatyti laureatės kraštietės Ioanos Uricaru „Limonadą“, – tiesą sakant, stebėjausi, kodėl ne šis filmas pateko į konkursinę programą, – mažųjų žiuri pastebėtą ir apdovanotą Germinal Roaux „Fortūną“ ir mano mėgstamos Nanouk Leopold „Cobain“, rodytus festivalio „Generation“ programoje.

Praėjusiais metais net 82 procentai Berlinalės konkursinių filmų pasiekė kino ekranus, todėl tikėtina, kad šiais metais žiuri neįvertinti filmai taip pat greitai bus pristatyti žiūrovams. Galbūt jie skirs savąjį auksinį lokį nepastebėtiems meistrų darbams. Laikas atskleis ir tikrąją „Neliesk manęs“ vertę. Reziumuojant galima pasakyti, kad ši Berlinalė pralėkė greitai ir buvo tikrai nenuobodi. Ateityje festivalio laukia naujos diskusijos apie būsimąjį jo vadovą ir vertybinę kryptį.

Foto: Reuters, FAZ.NET.