Mieli „Scanoramos“ bičiuliai! | Scanorama - Europos šalių kino forumas

Mieli „Scanoramos“ bičiuliai!

Mieli „Scanoramos“ bičiuliai!

„Scanorama“ švenčia dešimtmetį. Tai skatina susimąstyti, ką mums reiškia šis jubiliejus, ko siekėme ir ką darėme šiuos 10 metų.  

Šiaurės šalių kino dinamika ir intensyvi sklaida Europoje bei pasaulyje natūraliai atvedė mus į visos Europos kino lauką, edukacinės programos plėtė kino klasikos sampratą, naujovės ir kino kalbos paieškos suformavo naujų rubrikų poreikį. „Scanoramos“ koncepcija plėtėsi, vystėsi ir turtėjo.   

Kultūriškai kirsdami visą Europą, geografiškai skleidėme gero kino dvasią ne tik Lietuvos sostinėje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, formavome atviro festivalio tradiciją. Mums rūpėjo burti kino profesionalus ir plėtoti diskusijas apie bendros gamybos projektus, todėl „Scanoramos“ koprodukcijos forumai taip pat turi dešimtmetę tradiciją. Nuo Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybių analizės (2003 m.) iki Baltijos jūros regiono šalių ir Japonijos suartėjimo galimybių prognozės (2011 m.) – toks buvo kelias.

Lietuvių kine ima aktyviai reikštis jaunoji kino karta. Tai inspiravo ir Baltijos šalių jaunųjų režisierių trumpametražių filmų konkursinės programos atsiradimą. Mums buvo svarbus bendrasis lietuvių kino kontekstas – apgalvotai pasirinktos premjeros, retrospektyvus žvilgsnis į tai, kas buvo mūsų kine, toji laiko upė, kurios tėkmėje atsispindi kino potvyniai ir atoslūgiai.

Kartu su „Scanorama“ augo ir jos komanda, kuri kiekvienais metais formulavo principinį klausimą, kodėl ir kokius filmus mes rodome. Kiekviena „Scanorama“ – tai mūsų atsakymas į šį klausimą. Formuodami programą mes visada ieškojome kine kažko šviežio ir gryno, kas subtiliai ir įtaigiai atkartotų bei primintų tai, kas jau žinoma, bet per dažnai pamirštama, atvertų naują perspektyvą, anot jaunųjų „Scanoramos“ maksimalistų, „padėtų permatuoti seniai sukirptą savo moralinių įsitikinimų mantiją“. Jubiliejaus proga dėkoju savo jauniesiems kolegoms už kartu nueitą kelią.

„Scanoramos“ filmai visada skatino žiūrovus suvokti kiną kaip žmogaus dvasinio pasaulio savastį, galinčią atskleisti ne tik šviesiąsias, bet ir tamsiąsias žmogaus sielos gelmes, ir tuo skatinti siekti šviesos. Žvilgtelėkime į Europos kino panoramą jubiliejiniais „Scanoramos“ metais. Michaelis Haneke ir jo „Meilė“, Cristianas Mungiu ir jo „Už kalvų“, Paolo ir Vittorio Taviani ir jų „Cezaris turi mirti“, aikštingasis Leos Caraxas ir jo „Šventieji motorai“. Iškilūs filmai, garbingi apdovanojimai, garsios pavardės. O greta jų – puikūs debiutai, kuriuose ryškėja Europos kino ateities kontūrai. Įdomu, kokiais atspalviais papildys Europos kino peizažą dabartiniai jaunieji režisieriai po dešimties metų: Sebastianas Meise („Ramus gyvenimas“), Umutas Dağas („Kuma“), Barnaby Southcombe’as („Aš, Ana“), Janas Zabeilas („Kai upė buvo žmogus“), Rufusas Norrisas („Palaužti“). Vienas iš tokių debiutų – ironiškas ir šmaikštus islandų režisieriaus Hafsteinno Gunnaro Sigurðssono filmas „Bet kuriuo keliu“ – atvers jubiliejinę „Scanoramą“. Šiųmečiame festivalyje bus rodomas ir įdomiausias Prancūzijos ir Meksikos bendros gamybos projektas „Po Liusijos“ (rež. Michelis Franco), taip pat viena iš ryškiausių visko mačiusių festivalių sensacijų – Izraelio režisieriaus Sharono Bar-Zivo filmas „514-as kabinetas“, išskirtinė Europos kino meistrų ilgametražė dokumentika, Europos kino akademijos trumpametražiai nominantai ir laureatai, gyvoji lietuvių dokumentikos atmintis („Laikas eina per miestą“), jos sukaktuvininkas – režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Neregių žemė“ (kuris drauge su „Koyaanisqatsi“ (rež. Godfrey Reggio) sudaro gražų poetinio kino jubiliatų duetą, sujungsiantį Lietuvą ir Ameriką) ir, žinoma, premjeros (režisierių Linos Lužytės, Marato Sargsyano, Jokūbo Viliaus Tūro ir Martos Dauliūtės ilgametražiai debiutai). Visa tai (ir dar daugiau) – tai šių dienų kino Europa, tas veidrodis, kuriame atsispindi jos prieštaringa realybė.

Šiais metais „Scanorama“ vėl atsigręžia į Ingmarą Bergmaną. Paskutinis Bergmano kūrinys „Sarabanda“, kaip ir ankstesni jo filmai, sunkiai atskiriamas nuo jo alter ego, gyvenimo aktorės (ir moters) Liv Ullmann. Bergmano ir Liv Ullmann sukurtų herojų istorijos – tai ir jų pačių gyvenimo istorijos. Dokumentinis filmas „Meilės istorija: Liv ir Ingmaras“ puikiai paaiškina Bergmano filmuose matytų meilės istorijų turinį. Liv Ullmann – aktorė, Liv Ullmann – režisierė, Liv Ullmann – UNICEF geros valios ambasadorė, pagaliau Liv Ullmann – didžioji „Scanoramos“ viešnia iš Šiaurės. Tai jos režisuotas filmas „Neištikimi“ (pagal Bergmano scenarijų) užvers šią „Scanoramą“.

Šiais metais „Scanorama“ pristatys ir kitą iškilią Europos kino figūrą – vengrų režisierių Istváną Szabó. Jam skirtą retrospektyvą vainikuoja naujausias režisieriaus darbas „Durys“, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ laureatė Helen Mirren.

Jubiliejinės „Scanoramos“ filmuose kaip reta daug puikių aktorių duetų: Jeanas-Louis Trintignant’as ir Emmanuelle Riva („Meilė“, rež. Michaelis Haneke), Cosmina Stratan ir Cristina Flutur („Už kalvų“, rež. Cristianas Mungiu), Stellanas Skarsgårdas ir Harvey Keitelis („Apsisprendimas“, rež. I. Szabó). Daugeliu atvejų filmo svarba ir sėkmė gula ant vieno išskirtinio aktoriaus pečių: Juliette Binoche („Atvira širdim“, rež. Marion Laine), Charlotte Rampling („Aš, Anna“, rež. Barnaby Southcombe’as), Klausas Maria Brandaueris (I. Szabó trilogija), Denisas Lavant‘as („Šventieji motorai“, rež. Leos Caraxas). Atrodytų, kinas susigrąžina pasitikėjimą aktoriumi ir jo saviraiškos jėga.

Vokiečių dokumentikos pasididžiavimas – pernai už gyvenimo nuopelnus „Auksiniu lokiu“ Berlinalėje apdovanota režisierė Ulrike Ottinger – taip pat viešės „Scanoramoje“. Jos filmas „Po sniegu“ nukels žiūrovus į tolimąją šiaurės Japoniją ir įtaigiai bei estetiškai atskleis tokį gyvenimą, kokį mes sunkiai įsivaizduojame. Laukiame ir režisierių Filipo Marczewskio („Be jokios gėdos“), Umuto Dağo („Kuma“), Davide Manuli („Legenda apie Kasparą Hauzerį“), Marion Laine („Atvira širdim“), aktorės Asios Naifeld iš garsiojo filmo „514-as kabinetas“, danų kultūristo Kimo Koldo, sukūrusio pagrindinį vaidmenį filme „10 valandų iki rojaus“ ir geriausio islandų aktoriaus titulą pelniusio Ólafuro Darri Ólafssono. Kino profesionalus į koprodukcijos forumą kvies „Scanoramos“ senbuvis, Europos kino akademijos vicepirmininkas, britų prodiuseris Nikas Powellas. „Scanorama“ laukia gražaus būrio garsių, įdomių ir kūrybingų asmenybių.

Jūsų

Dr. Gražina Arlickaitė